Jūros oša – meilės šiluma

Einu – ir šiltas malonus vėjas pučia pro ausis taip, kad girdžiu jūros ošimą, lengvus jos atodūsius, sklandančius kopose. Tolumoje plazda burės – Prezidentūros trispalvės, o vandeny iriasi berniukas – dar aprengtas šilta striuke, bet džiaugsmingai mosikuoja jau nusimautomis pirštinėmis. Kažkur namuose pamečiau savo gražiąją pavasarinę pirštinaitę. Pirštinės yra meilės simbolis – jos negali viena be kitos, viena be kitos jos nešildo. Tik jų meilė trumpa – baigiasi su paskutiniais išplaukiančiais ledais ir niekam jos daugiau šiame bundančiame Rojaus sode nebereikalingos…