Palikimas

Einu šaligatviu ir skaičiuoju šešėlius – mašinų veidrodėlių – žali, jų salonų – melsvi. Melsvas ir dangus. Plaukia balti stori pūkuoti debesys.

Einu žemyn galva aukštu nematomu šaligatviu greta namų stogų. Ir žiūriu žemyn – t.y. į dangų. Debesys juokiasi, o saulė plūduriuoja raibuliuojančioje šilumoje.

Ech, pavasaris, o meilė palieka. Iš tiesų manau, kad negali netekti to, ko niekada neturėjai – gražios ateities, kurios dar nebuvo. O graži praeitis visada kartu. Kartais jos net atsikratyti sunku …