Ištrinti Negalima Pasigailėti

Niekada nė nepagalvojau, kad šis mano dienoraštis gali būti neteisingai suprastas  ir užgauti širdį, kurios niekada nenorėčiau ne tik kad užgauti, bet atvirkščiai -

nešioti šiltai delne ir karts nuo karto pūstelti lengvu vėjeliu su pakutenimais, kad ji alsuotų, virpėtų, džiaugtųsi kaip vaikas, uostų garuojantį spanguolių aromatą, žydėtų net žiemą bent 40-čia gražiausių žiedų, šnabždėtų pasaką prieš miegą, lauktų grįžtančių laivų iš tolimųjų vikingų šalių…

ir niekada daugiau nežvelgtų į praeitį, kuri prabėgo, kad išsaugotų atminimą tokį malonų, koks jis iš tiesų ir buvo, nepaisant skersvėjų, praūžusių per klaidą neužvėrus durų, nors jos ir vedė iš tiesų tik pas Tave.