Kauliukas
sausio 4, 2011
Maži švelnūs padarėliai negali išgyventi be saldaus balto pienuko. Kai maitini pienuku, krūtyse gali atsirasti tokių nepaprastai skausmingų sukietėjimų – prasideda uždegimas.
Esu kaip mažas padarėlis moliuskas – pati dar mintu pienuku ir neturiu nė vieno kauliuko – šliaužiu per gyvenimą ir net negaliu pasakyti, kad klumpu – nes visas gyvenimas atrodo vienas didelis beviltiškas nuopuolis. Žinau, kad pirmasis kauliukas – tas pirmas kietuliukas atsiranda tik per nepaprastą skausmą. Bet vis tiek vengiu ir bijau uždegimo.
Yra vaistų – nors nuo jų tam tikrą laiką būna dar blogiau, bet jie išgydo. Gyvenimas suteikia daug progų išsigydyti pačiai – pasakyti griežtą NE, pasakyti aiškiai ir garsiai – AŠ IRGI ŽMOGUS, pareikalauti pagarbos sau, savo darbui, poilsiui, teisei gyventi. Bet aš to nedarau.
Kyla tik vienas klausimas – kodėl aš pati renkuosi skausmingą ligą, atsisakydama pasveikti?
> kodėl aš pati renkuosi skausmingą ligą, atsisakydama pasveikti?
Aš žinau, aš žinau…